Išėjusiem

Nuo pirmo oro gūsio, skonio trūko Vanduo maišytas su miltukais Ir taisyklės surašytos punktais Galvoj bardakas vertas atviruko Būna per daug rūko, reikia naujo vėl pieštuko Ir popieriaus lape palieku tai kas ištrūko Tai kas surūgo, ko nerodyt jokiu būdu Sąskaitų faktūrų matau daugiau negu pigių šliūchų Rūpi man namai, sodyba su karosu pilnu prūdu Bet gaila Draugai mano visi mirę Mes dar nesam nusivylę Nematys jie kaip tapsim vyrai Ir nepasidžiaugs jie jau, jokiais bolidais Jų akyse esam mirę Nežinos jie, kuo mes pavirtom Nežinos, kad dainose juos dar minim Mano jie kad juos užmiršom Vis dar judu, nerandu aš vietos Galvoje vis dar daužo dilemos Tikslas apsibrėžtas, laikausi pokalbių aš dietos Drasko hienos, visi nori šviežios mėsos Nes darosi graži mano simfonija Depresijoj randu aš vis harmoniją Laikau pašonėje, jaučiu agoniją Kuriam mes istorija, gaila tapo jie istorija, Skauda neapsakomai, nes Džey to nepažins Ir tatuiruotė kaukolės, Simą man atmins Ir Eismantai tu saugokis, savim manau išliks Ir tėvas nematys kaip sūnus jau arenas rinks Pasaulis neteisingas, gydyti nespėja ligas Krizė apmąstyta, ji vadinas karantinas O aš čia režisierius tarsi Tarantinas Liežuvi vis paniežti, taip jis tiktai ginas Ir ką tu žinai apie amfetaminus Šponkės mano kaime buvo vitaminai Kraujas Jėzaus teka čia ne tik bažnyčioj Ir tavo vietoje, Dievą aš pamirščiau Čia atvykti neišdrįsčiau, nes Draugai mano visi mirę Mes dar nesam nusivylę Nematys jie kaip tapsim vyrai Ir nepasidžiaugs jie jau, jokiais bolidais Jų akyse esam mirę Nežinos jie, kuo mes pavirtom Nežinos, kad dainose juos dar minim Mano jie kad juos užmiršom