Žalios Sienos (feat. Sin)

Uh Jurgių Jonas Uh, uh Pelkės, ežerai, laukai mano širdį Mane išimt is kaimo tu gali Iš manęs, net nebandyk Erkės ir uodai neatbaido pasilikt Man šilta čia visur, svarbu Lietuvos širdy Migla pamiškėj,‭ ‬kažkas ko man reikia Tyla rajone Ukmergės mane šiltai veikia Ir jei kampo nepagauni,‭ ‬nešalai tu kaimo speige Nesuprasi šito, atvirai, visai tau to nereikia, nes Batai tau mano išmera per dideli Ir kojos juda kaip tik išgali, prakaitas vis bėga Istorija daug kam neaiški, jie mato keturias tik sienas Draugų apsupty nesijaučiu aš vienas Grynas oras išplėčia man venas Kūnas atsibunda Ir judu toliau į priekį, mano siekiai juda tarsi kulka Auroch mane tėvai pavadino Man nereikia grimo, likau tokiu kokiu pagamino Nebereikia man keturių sienų Dūstu nuo blogų tavo genų Netrugdyk, nestabdyk mano meno Sakau jau nuo seno, man jau užteko Neprašysiu tavęs man padėti Nedarysiu klaidos tuo tikėti Leisk atsikvėpti, sėsk ir žiūrėki Gali ir rėkti, kam man skubėti, kai Draugai mano saulė, mėnulis Medžiai nemaišo, nes ratai didžiuliai Kvepia sakai, sula keičia sultis Jaučiuos atsibudęs, nors dirbam kaip skruzdės Draugai mano saulė, mėnulis Medžiai nemaišo, nes ratai didžiuliai Kvepia sakai, sula keičia sultis Jaučiuos atsibudęs, nors dirbam kaip skruzdės Kasdiena sunkiai dirbam Vakarais stipriai švenčiam Ir kad ir kiek uždirbam Visad daugiau išleidžiam Ankstyvas šaltas rytas, rasa dar nenukritus Jaučiuos iš naujo gyvas, ranka prie darbo linkus Ji tepalų nebijo, nejautus ji kašmyro Badyta šiurkščio lino, mane tai atgaivina Cigaretė dega, kol variklis šyla Kuzove benzinas, žvėris šitas niekad nenutyla Gale draugai keli, langai niaukti, jie paslepti Ir kai asfatu riedu, aukštai sėdim Viskas ką mes sakom su mintim, abėjonių nepaliekam Neįkalinti mes tarp keturių sienų Grynas oras išplėčia man venas Kūnas atsibunda Neveikia joks alergenas Kyla vėl pagunda Išsipasakot ant scenos, be nekelti scenos Rinkti gal arenas, bet kolkas aplink tik chrizantemos Nebereikia man keturių sienų Dūstu nuo blogų tavo genų Netrugdyk, nestabdyk mano meno Sakau jau nuo seno, man jau užteko Neprašysiu tavęs man padėti Nedarysiu klaidos tuo tikėti Leisk atsikvėpti, sėsk ir žiūrėki Gali ir rėkti, kam man skubėti, kai Draugai mano saulė, mėnulis Medžiai nemaišo, nes ratai didžiuliai Kvepia sakai, sula keičia sultis Jaučiuos atsibudęs, nors dirbam kaip skruzdės Draugai mano saulė, mėnulis Medžiai nemaišo, nes ratai didžiuliai Kvepia sakai, sula keičia sultis Jaučiuos atsibudęs, nors dirbam kaip skruzdės