gaila

Aš tau liūdnai rašau Prisiekiu nepamiršau Užliek nuodais, man nebaisu, ne kartą Jau perdozuota buvo, buvome ant krašto Nejautėm ribų, nedėjom taško Kaukėm kaip vilkai mylėdami tamsą Jauku nebuvo, bet buvo saldu Įpilk dar nuodų, jie virs vaistu Tu man kaip kava ryte Dievinu, kai tu pažadini mane Tavo pulsas po mano oda Tu mano pradžia ir pabaiga Man gaila, gai-la-la Visada galvojau, kad tu busi ta Atidaviau save, bet tau to negana To negana, to negana Man gaila, gai-la-la Visada galvojau, kad tu busi ta Atidaviau save, bet tau to negana To negana, to negana Ką aš čia matau? Kaip gaila, vos pažinau Gal vėl apjuosi mano kaklą kartą Juk jau nėrinius ardei palengva Taip lengva padėti tašką Negi tau tik to ir užtenka? Jauku nebuvo, bet buvo saldu Be tavo nuodų man bus neramu Tu man kaip kava ryte Dievinu, kai tu pažadini mane Mano pulsas po tavo oda Aš tavo pradžia ir pabaiga Man gaila, gai-la-la Visada galvojau, kad tu busi ta Atidaviau save, bet tau to negana To negana, to negana Man gaila, gai-la-la Visada galvojau, kad tu busi ta Atidaviau save, bet tau to negana To negana, to negana Man gaila, gai-la-la Visada galvojau, kad tu busi ta Atidaviau save, bet tau to negana To negana, to negana Man gaila, gai-la-la Visada galvojau, kad tu busi ta Atidaviau save, bet tau to negana To negana, to negana