ŞARKI SÖZÜ
Ten, kur saulė leidžias vakaruos, kur Prūsų giminės
Pavargusios kovot su kryžių ne?ančiais ?unim,
Krito Pamedė, Galinda, Barta, gynės Semba
Ir Notanga sukilimais ?lavė vokiečių pilis.
Penkiasde?imt metų kovės narsiai, nenurimo
Karo būgnas, plakt ?irdis, ker?tu liepsnojantys ginklai,
Teks palikt tėvų žemes ir pažadą sugrįžt, ugnim
I?degint tai, kas svetima, į pelenus paverst.
Prūsus ir Jotvingius, Kur?ius, Sėlius ir Žiemgalius
Lietuva priglaust suspėjo, ginklą galinčius laikyt,
Geležinės valdė rankos, kautis tro?ko ir atker?yt,
Už tėvų mirtis krik?čionims galą padaryt.
Niek?ai, jūs svajojat eit toliau, anapus Nemuno,
Ir žemę Lietuvos grėsmingais kryžiais nusmaigstyt,
Mes vergaut nepratę, mūsų laisvė - tai kova,
Mes visi numirsime mū?yje laisvi.
Pralaimi tie, kurie nebetiki,
Nustoja plakt ?irdis, įpuolusi į neviltį.
Sudėt ginklus - pasmerkt gyvenimą,
I?keisti laisvę į bevilti?ką vergavimą.
Kas drįsta pult į prie?ų begalę,
Suklupęs kum?tyje suspaudžia savo pergalę.
Visai arti, anapus Nemuno,
Laukt pasiruo?ę dieną naktį prie?o svetimo.
Ryt sudrebės dangus, prapliups lietum, pažadins vėjus,
Sūkuriais audra pakils ir juodu vandeniu patvins,
Nemunas galingas siena stos ir nei vienas i?pera
Nė kojos kelti Lietuvon nedrįs.
Matos i? toli grėsmė, dangus ugnim kraujuoja,
Kitame krante jau girdis atžygiuojantys būriai,
Rytą jūs vaitosit, jeigu Nemuną įveiksit,
Ir gailėsitės, kad jūsų dievas siuntė jus čionai.
Anapus nemuno....anapus nemuno....
