ŞARKI SÖZÜ
Vėlės i?minčių slepias vilkais
Mi?kuos, kurie kadais buvo ?ventais,
Jų akys žiba ledine ?viesa
Kaip žvaigždės - tolimos, ?viečia nakčia.
Kaip vakaras saulę skandina ugny,
Taip grimzta svajonės gilyn užmar?ty,
Pavirsdamos dulkėm ir smėlio krislais,
Po kojomis tų, kur gyvens amžinai...
...Eime su mumis... kur veda ugnis
rymo prie? saulę senoliai žili,
ateina i? karo didvyrių būrys,
kur traukia dainas i?naikinta gentis...
...Eime su mumis... kur veda ugnis
skrenda varnai, kur užgims ateitis,
kelias toks tolimas, tartum mirtis,
kelias toks artimas, kaip pražūtis...
Po milžinų paliktais akmenim,
Giliausiuos urvuos rusena ugnis,
Ta, kuri ?ildė Kūrėjų rankas,
Ta, kuri uždega naktį žvaigždes.
...Rankose dega ugnis...
Skradžiai tu?tumą sklinda ?viesa,
Pakyla varnai, nusileidžia naktis...
Ir ?nabžda... Eime su mumis...
...Eime su mumis... kur veda ugnis
rymo prie? saulę senoliai žili,
ateina i? karo didvyrių būrys,
kur traukia dainas i?naikinta gentis...
...Eime su mumis... kur veda ugnis
skrenda varnai, kur užgims ateitis,
kelias toks tolimas, tartum mirtis,
kelias toks, artimas kaip pražūtis...
