ŞARKI SÖZÜ
Kas gimsta su ženklu kovot,
Niekada nepaleis kalavijo i? rankų a?traus.
Kas trok?ta į ugnį įžengti aukodamas savo gyvenimą,
Skausmo nejaus.
Kas mir?ta nežinodamas baimės,
Kraujuojančią ?irdį pridengęs ranka,
Sutinka auk?čiausiam kalne savo tėvus ir protėvius
Geriant, dainuojant drauge.
Nėr mū?io be liepsnos, nėr laisvės be kovos,
Kaip kraujo be žaizdos...
Nėr žemės be mirties, nėr žygio be vilties,
Kaip ?viesos be i?minties...
Nėr kelio be kančios, nėr galo be pradžios,
Kaip melo be tiesos...
Nėr žaibo be ugnies, nėr žodžio be garbės,
Ker?tas veržias i? ?irdies...
Kas ie?ko nesibaigiančio kelio,
Į savo svajones klajos amžinai.
Kas randa jėgų atlaikyti audras,
Nepabūgs į bedugnę pažvelgt i? auk?tai.
Kas mato, kaip sukasi amžinas ratas,
Pabunda užmerkęs akis,
Kas jaučia, kaip vėjai alsuoja mirtim,
Tam dega prie? mū?į ?irdis.
