ŞARKI SÖZÜ
Kam linksta vir? kelio medžiai,
Ženklais nudabintos padanges,
?altiniai pagirdo nelaukta,
I?tro?kusi klupdo panciai.
Pabunda maluno sparnas,
Velniai girnu akmeni ta?o
Margoji surinko nuodus
Ranka sudrebejo grasant.
Vir? ažuolo slypi erdves,
Nematantys ?ianakt nersis...
Beginklis perlaužia strele,
Krankliai jau renkasi spresti...
Ka jaucia pamates ?viesa,
Nudegusios rankos negyja,
Pavirto i ugni prie?ai,
Dar liko akis paskutine...
Sugai?o viena gyvybe,
Jau laikas kamanas segti,
Kaip nors suspet iki ryto,
Žvaigždes i dangu pažerti.
Sustoja girdintis tyla,
Žirgais pasivercia bangos"
Tik pergale deda i vidu,
Tos pacios nudegintos rankos"
Melas žadina skausma,
Skausmas žadina drasa,
Tik drasus laimi kova,
Tik pergale drasko mela!
Suprato priekalas kuji,
Užkaitino a?menis žaizdras,
Aidais skaudejo liežuvis,
Prikastas negyvo veido.
I? mi?ko i?ejes elnias,
Atidave saule ratams,
Sudegino dangu žvaigždes,
I?au?o rytas bematant"
