Mokausi

Mokausi daug, bet nieko nemoku Kažkas viduje viską atmeta ir deda bloką Bloga nuo visko Yuh Ayy Mokausi daug, bet nieko nemoku Kažkas viduje viską atmeta ir deda bloką Bloga nuo visko, kas mane supa Bet aš pats kaltas, kad einu į dugną Sėdžiu tarp grotų, o raktas kišenėj Nieks be manęs man padėti negali Ir kol gyvent normaliai nepradėsiu Toliau taip kentėsiu Ayy Nors žadintuvas skamba, aš nesuprantu, kad ne po valandos, o dabar reikia lipti iš lovos Tegul pabando, kažkas bent vieną kartą ištiest pagalbos ranką man ateiti į protą Nesugebėsiu, jei niekas nepadės man, teisingai išsidėstyt savo prioritetus Kaip aš galiu būt autoritetas, jei pats savęs nesijaučiu vertas Kerta į širdį faktas, kad ausys tik girdi, bet nieko neišlaiko Kiek daug ateinančių minčių tiesiog atbaido Jei protingas žodis, tai jos jį tiesiog apeina Yra laisvo laiko, bet aš jo nepanaudoju Pramiss'inu tą dieną ir vėl einu į rytojų Darau didelę klaidą, tačiau vis ranka numoju Man reikia pasikeisti, bet aš pokyčių nenoriu Galvoju kodėl šitaip nieko nespėju Darbus paskutinei minutei aš atsidėju Yra problema, kurią reikia spręsti Kad savo kelionę galėčiau pratęsti Tačiau aš bijau, bijau pasiklyst kelyje Bijau, kad ne tą pasirinkau ir kad visko man gana Motyvacijos nulis, planų rytojui nėra Ir tai nebūtų bėda, jei nebūtų gėda Mokausi daug, bet nieko nemoku Mokausi daug, bet nieko nemoku Mokausi daug Mokausi daug Mokausi Mokausi Mokausi Ayy Mokausi daug, bet nieko nemoku Kažkas viduje viską atmeta ir deda bloką Bloga nuo visko, kas mane supa Bet aš pats kaltas, kad einu į dugną Sėdžiu tarp grotų, o raktas kišenėj Nieks be manęs man padėti negali Ir kol gyvent normaliai nepradėsiu Toliau taip kentėsiu (Let's goo) Pokyčiai, jų nenorėjau ir man nereikėjo Nors nuo pat pradžių buvo mano idėja Aš tai sukėliau, sau galvą suvėliau Ir negalvodamas keistis pradėjau Seniai su savim nekalbėjau Nes kai tai dariau kita pusės manęs negirdėjo Į naują etapą vartus jau atvėriau Tada pagaliau praregėjau Mokausi daug, bet nieko nemoku Kažkas viduje viską atmeta ir deda bloką Bloga nuo visko, kas mane supa Bet aš pats kaltas, kad einu į dugną Sėdžiu tarp grotų, o raktas kišenėj Nieks be manęs man padėti negali Ir kol gyvent normaliai nepradėsiu Toliau taip kentėsiu