Su Laiku

Tuo pačiu keliu, su tavim einu Kad tavęs nėra aš netikiu nesustodamas su tavimi kalbu Tuo pačiu taku, mintyse kartu Jeigu žaizdos gyja su laiku, tai kodėl tavęs pamiršti negaliu Visi man sakė, kad aš neturėčiau likti vienas Gana žiūrėt į sienas, nes taip ir slenka dienos Tačiau nemato niekas vaizdo, kurį aš matau Negirdi, ką sakau, nes mano žodžiai skirti ne jiem, o kai kam daugiau Juk aš galėčiau slėptis, bet visad mane randi Galėčiau rėkti, bet tik tu mane taip supranti Kasnakt išgirdęs tavo balsą pas tave lekiu nutraukęs maldą, nesvarbu, kad akyse tamsu, aš Tuo pačiu keliu, su tavim einu Kad tavęs nėra aš netikiu nesustodamas su tavimi kalbu Tuo pačiu taku, mintyse kartu Jeigu žaizdos gyja su laiku, tai kodėl tavęs pamiršti negaliu Jeigu žaizdos gyja su laiku, tai kodėl tavęs pamiršti negaliu Yeah Skiriu minutę pakalbėti savo dvasiai Jei laikas gali baigtis, tada kaip gyventi drąsiai Kaip likęs vienas aš turėčiau elgtis kas patartų Ir kas jeigu daugiau nei vieną kartą Turėsiu klausyti žodžius apgailėtinus, Nepavydėtina Norėsiu vėl Žemę sulėtint, nerasiu vietos, kur dėtis Kaip pasibaisėtina Viskas griūna prieš akis, dienos virsta naktimis Siela byra į dalis Bet reikia gyvent, nustoti su savim kariaut Ir vėl girdžiu balsus, sunku man grįžti į namus Nes vos duris pravėręs atmenu senus laikus Ir nebe žydras jau dangus Nes tų dienų jau nebebus Bet nesustodamas aš Tuo pačiu keliu, su tavim einu Kad tavęs nėra aš netikiu nesustodamas su tavimi kalbu Tuo pačiu taku, mintyse kartu Jeigu žaizdos gyja su laiku, tai kodėl tavęs pamiršti negaliu Tuo pačiu keliu, su tavim einu Atsisveikinti jėgų, su tavimi aš nerandu